Šilutė – be galo gražus ir mielas kraštas nuo Usėnų iki Rusnės, nuo Ventės iki Lankupių, nuo Bikavėnų iki Švėkšnos. Čia gyvena ir dirba daug darbščių savo gimtinę mylinčių žmonių.
Nemuno ir Kuršių marių pakrančių lygumos, Švėkšnos bei Vainuto kalvos ir miškai – šaunus kontrastas, leidžiantis pamatyti įvairų šio krašto grožį ir įvairovę.
Iš kitų Lietuvos regionų Šilutė šiandien išsiskiria ir savitu architektūriniu kraštovaizdžiu. Ir nors kai kada to nesuvokiantys žmonės, laikas ar neišmintingi bei trumparegiai sprendimai negailestingai jį naikina, šio įdomaus ir savitą spalvą nusakančio paveldo dar šiek tiek yra. Jį visomis išgalėmis turime saugoti. Nors tiesiogiai, gal, to ir nejaučiame, tačiau tai – šio krašto „valiuta“. O jo saugojimas – tai ir pagarba čia kažkada gyvenusiems ir šio krašto gerovę kūrusiems žmonėms.
Tačiau vis tik pagrindinis turtas yra čia dabar gyvenantys žmonės. Jų kasdienis ir dažnai nematomas darbas sukuria tinkamas ir jaukias sąlygas visiems kitiems. Didžiausia pagarba jiems. Kartais tereikia sumažinti rutiną ir tiesmukiškai nesikišti į daugelio jų veiklą – rezultatai gali būti dar geresni. Kruopštus ir biurokratinis jų veiklos stebėjimas neprideda darbuotojams entuziazmo.
Nemažai turime kūrybingų žmonių. Dažnai jiems tereikia tik šiek tiek padėti, kad išreikšdami save, jie sukurtų mums visiems įdomią ir savitą aplinką.
Saugodami ir puoselėdami Šilutės kraštą turime jį padaryti jaukų ir patogų čia gyventi. Turi optimaliai funkcionuoti vietos savivaldos aparatas, kurio tarnautojai ieškotų būdų, kaip kuo paprasčiau ir pigiau spręsti kasdien kylančias problemas. O taip pat ieškotų galimybių krašto patrauklumui didinti.
Krašte turi veikti visa apimanti – nuo ikimokyklinio iki pagrindinio ugdymo – švietimo sistema. Atėjo laikas pagalvoti apie XXI amžiaus iššūkiams reikalingų ir patrauklių profesijų specialistų rengimą Šilutės ugdymo įstaigose.
Sveikatos infrastruktūros sistema turi taip funkcionuoti, kad reikalingas ir neatidėliotinas medicininis aptarnavimas būtų lengvai ir paprastai pasiekiamas. O esant būtinybei, medikai spręstų kaip, kur ir kuo greičiau suteikti geriausią pagalbą.
Savivaldybėje būtina daugiau dėmesio skirti vyresnių žmonių slaugai ar socialinei priežiūrai. Gyvenimas diktuoja, kad ilgėjant gyvenimo amžiui, tai tampa svarbia visuomenės problema.
Daugeliui veiklų tinkamai užtikrinti, gerai turi funkcionuoti susisiekimo sistema – ji privalo veikti be sutrikimų. Netinkamai dirbantis visuomeninis transportas mažina rajono patrauklumą ir sudaro nemažai problemų darbo rinkoje esantiems bei norintiems būti žmonėms. Savivaldybės keliai visais metų laikais važiuojantiems neturi kelti rūpesčių – turi būti tinkamai prižiūrimi.
Tai tik keli kasdieniai ir paprasčiausi lūkesčiai, kurių reikėtų, kad „KAD GYVENTI ŠILUTĖJE BŪTŲ GERA IR JAUKU“.