Atspirties taškas

Kaip ir daugelis šiame Šilutės krašte, nesu prigimtinis šio be galo savito Mažosios Lietuvos etnografinio regiono gyventojas. Atvykau čia iš Vilniaus 1982 metais mokytojauti. Su pertrauka tai dariau iki praėjusių metų rudens.  

1999 metais kultūrinėmis temomis pradėjau skelbti straipsnius spaudoje. Matydamas būtinybę, išsakydavau pastabas ir aktualiomis visuomeninio gyvenimo temomis. Nuo 2003 metų „Šilokarčemos“ laikraštyje pradėjau rengti ir redaguoti Mažosios Lietuvos istorijai skirtą puslapį „Šilainė“. Laikydamasis Vydūno mokymo, kad pasaulio suvokimas prasideda nuo artimos aplinkos pažinimo, „Šilainėje“ publikavau savo ir šio krašto žinovų rašinius apie šio krašto praeitį. Juose pasakota apie jo grožį, kalbėta apie čia kažkada gyvenusius ir šį regioną puoselėjusius žmones, kurių kurtoje aplinkoje šiandien didesnė Šilutės rajono žmonių ir gyvena. „Šilokarčemos“ leidėjų pritarimu, „Šilainę“ po keletos metų išauginau į kultūrinį laikraščio priedą „Šilainės sodas“. Jame be istorinių dalykų buvo pristatomi dabar šiame krašte gyvenantys ir kultūros baruose dirbantys žmonės, aprašomi jų darbai bei veikla. Nuo 2004 metų pradėjau dirbti ir „Šilokarčemoje“, kur taip pat rašiau ir kasdieninio gyvenimo temomis.  

Likimas lėmė, kad 1983 metais apsigyvenau ir mokytoju pradėjau dirbti Kintuose. Istorija susiklostė, kad iki šių laikų šioje Pamario gyvenvietėje buvo išlikęs 1705 m. pastatytos Kintų pradžios mokyklos pastatas. XIX a. pabaigoje čia mokytojavo Vilhelmas Storosta, būsimasis Vydūnas. Ketverius metus čia dirbdamas jis čia padarė esminius savo būsimų filosofinių mokymų atradimus. Tad jau iki tol buvusi mano neakivaizdinė pažintis su Vydūno asmenybe, paskatino giliau juo bei jo požiūriu į gyvenimą susidomėti. Po virtinės lemtingų atradimų, su bendraminčiais Kintuose atidariau Vydūnui skirtą pirmąją ekspoziciją. O po keletos metų, atstatytame buvusios mokyklos pastate, atidariau Vydūno muziejų.

Vydūno asmenybė, jo požiūris į gyvenimą įkvėpė ir skatino veikti. Jo vardas ir mokymas lėmė mano pasiryžimą kurti naują Lietuvą – buvau vienas ir Šilutės sąjūdžio iniciatorių 1988 metais. Daugumą savo darbų dariau remdamasis filosofo mokymu. Per eilę metų tai suformavo mano požiūrį į supančią aplinką, visuomenėje vykstančius procesus. Dauguma mano sprendimų yra lemiami Vydūno pasiūlytu matymu – tai ir yra mano atspirties taškas.  

Tai ir darau.

Tą noriu ir toliau daryti.

Tik šiuokart ne pasyviai, o dalyvaudamas tiesioginiame Šilutės rajono savivaldybės valdyme – kandidatuoju į Savivaldybės tarybą.